Kodėl perdavimo sistema yra elektrinių paspirtukų širdis

Kai pirmą kartą nusipirkau elektrinį paspirtuką, maniau, kad tai beveik neprižiūrimas transporto priemonė. Tiesiog įkrauni bateriją ir važiuoji. Bet po kelių mėnesių intensyvaus naudojimo supratau, kad perdavimo sistema ir grandinė reikalauja ne mažiau dėmesio nei dviratio mechanizmai. Tiesą sakant, kartais net daugiau.

Perdavimo sistema – tai viskas, kas perduoda energiją nuo variklio iki rato. Kai kurie paspirtukai turi tiesioginio variklio varą (hub motor), bet vis daugiau modelių, ypač galingesnių, naudoja grandinę ar diržą. Ir štai čia prasideda tikrasis priežiūros darbas.

Grandinė yra mechaninė širdis tokių paspirtukų. Ji veikia panašiai kaip dviračio grandinė, tik patiria daug didesnius krūvius. Pagalvokite: elektrinis variklis gali išvystyti didžiulį sukimo momentą beveik akimirksniu, o tai reiškia milžinišką įtampą grandinei ir dantračiams.

Kaip suprasti, kad jūsų grandinė prašosi dėmesio

Pirmasis ženklas, kurį pastebėjau savo paspirtuke, buvo keistas metalinis garsas pagreitinant. Iš pradžių atrodė, kad tai niekas tokio – gal tik akmenukas įstrigo. Bet garsas kartojosi vis dažniau. Pasirodo, tai buvo persitempusi grandinė, kuri pradėjo šokinėti ant dantračių.

Yra keletas aiškių požymių, kad jūsų perdavimo sistema reikalauja priežiūros. Garsai – tai pats akivaizdžiausias signalas. Jei girdite girgždėjimą, cypimą ar metalinį braškėjimą, tikėtina, kad grandinei trūksta tepalo arba ji jau susidėvėjusi. Kartais garsas pasireiškia tik tam tikru greičiu ar pagreitinant – tai rodo, kad problema slypi būtent perdavimo sistemoje.

Vibracijos važiuojant taip pat nėra normalus reiškinys. Jei jaučiate netolygumus pagreitinant, ypač kai variklis dirba esant dideliam apkrovimui, tikėtina, kad grandinė netolygiai susidėvėjusi arba neteisingai įtempta.

Dar vienas požymis – sumažėjęs efektyvumas. Jei pastebėjote, kad su pilnai įkrauta baterija nuvažiuojate mažesnį atstumą nei anksčiau, problema gali būti būtent perdavimo sistemoje. Susidėvėjusi ar netinkamai prižiūrima grandinė gali „ryti” iki 15-20% energijos.

Reguliarios priežiūros rutina, kuri pratęs grandinės gyvenimą

Po kelių nemalonių patirčių su sugadinta grandine sukūriau sau priežiūros grafiką. Dabar laikausi jo griežtai ir paspirtukas veikia kaip naujas.

Valymas turėtų būti atliekamas kas 100-150 km, jei važinėjate sausomis sąlygomis, ir kas 50 km, jei dažnai patenka purvas ar drėgmė. Naudoju paprastą šepetėlį ir specialų grandinių valiklį. Kai kurie žmonės naudoja dyzeliną ar WD-40, bet aš to nerekomenduoju – šie produktai per daug išplauna tepalą iš vidinių grandinės dalių.

Valymo procesas paprastas: užpurkškite valiklį ant grandinės, palaukite minutę, tada šepetėliu nuvalykite nešvarumus. Ypatingą dėmesį skirkite tarpams tarp grandžių – ten kaupiasi daugiausia purvo. Po valymo būtinai nusausinkite grandinę skudurėliu.

Tepimas – tai antrasis būtinas žingsnis po valymo. Niekada netepkite nešvarios grandinės – tik pritrauksite daugiau purvo. Naudoju specialų grandinių tepalą, kuris yra lipnus ir nelakus. Lašinu po lašelį ant kiekvienos grandies, tada kelis kartus pasuku ratą, kad tepalas pasiskirstytų. Po 10 minučių nuvalau perteklinį tepalą – jis tik pritrauktų dulkes.

Įtempimo tikrinimas turėtų tapti įpročiu prieš kiekvieną ilgesnę kelionę. Grandinė neturėtų būti nei per įtempta, nei per atlaidi. Paprastai teisingas įtempimas yra tada, kai viduryje tarp dantračių galite pakelti grandinę apie 1-1,5 cm. Jei ji juda daugiau – reikia įtempti, jei beveik nejuda – atleisti.

Grandinės keitimo menas: kada ir kaip

Mano pirmoji grandinė išlaikė apie 2000 km. Kai kurie draugai sako, kad jų grandinės tarnauja ir 4000 km, bet tai labai priklauso nuo važiavimo stiliaus ir priežiūros. Jei dažnai startuojate agresyviai, grandinė dėvisi greičiau.

Yra paprastas būdas patikrinti grandinės susidėvėjimą. Pabandykite patraukti grandinę nuo priekinio dantrač io – jei matote daugiau nei pusę danties, grandinė jau per daug ištįsusi. Taip pat galite naudoti specialų grandinės susidėvėjimo matuoklį, kuris kainuoja apie 10-15 eurų.

Keičiant grandinę, svarbu įsigyti tinkamo tipo ir ilgio. Niekada nepirkite pigios grandinės – tai viena iš tų vietų, kur taupymas atsirūgs. Kokybiška grandinė kainuoja 20-40 eurų, bet ji tarnaus dvigubai ilgiau nei 10 eurų vertės analogas.

Keitimo procesas nėra sudėtingas, bet reikia tinkamų įrankių. Jums reikalingas grandinės išėmėjas (chain breaker), kuris kainuoja apie 5-10 eurų. Kai kurios grandinės turi specialų jungiamąjį grandį, kurį galima atidaryti be įrankių – tai labai patogu.

Prieš montuodami naują grandinę, būtinai patikrinkite dantračių būklę. Jei dantys nusidėvėję (aštrūs, netolygūs), nauja grandinė greitai susidėvės. Kartais reikia keisti ir dantračius – paprastai tai daroma kas antrą ar trečią grandinės keitimą.

Dantračių priežiūra ir problemos

Dantračiai dažnai lieka užmiršti, bet jie yra ne mažiau svarbūs už grandinę. Priekinis dantratis (prie variklio) paprastai mažesnis ir sukasi greičiau, todėl dėvisi intensyviau. Galinis dantratis didesnis ir tarnaus ilgiau.

Reguliariai tikrinkite dantračių dantis. Jie turėtų būti vienodo aukščio, simetriškai apvalūs. Jei matote, kad dantys tapo aštrūs arba netolygūs, panašūs į ryklių dantis – laikas keisti. Susidėvėję dantračiai ne tik greitai sugadina naują grandinę, bet ir sukelia šokinėjimą, triukšmą, gali net nutrūkti važiavimo metu.

Valymas yra svarbus ir dantračiams. Tarp dantų kaupiasi purvas, kuris veikia kaip šlifavimo pasta ir pagreitina susidėvėjimą. Naudoju seną dantų šepetėlį ir valiklį – puikiai išvalo visus tarpelius.

Diržinės perdavimo sistemos: alternatyva grandinei

Kai kurie naujesni paspirtukų modeliai naudoja diržą vietoj grandinės. Turėjau progą išbandyti tokį paspirtuką draugo ir, tiesą sakant, labai susidomėjau. Diržas yra tylus, nereikalauja tepimo ir tarnauja ilgiau nei grandinė.

Tačiau diržinė sistema turi ir trūkumų. Diržai yra brangesni keisti, o jei nutrūksta kelionės metu – važiuoti toliau nebeįmanoma. Grandinę dar galima laikinai sutaisyti, išmetus kelias grandis, bet su diržu tokių triukų nepadarysi.

Diržo priežiūra paprastesnė – reikia tik periodiškai valyti ir tikrinti įtempimą. Bet būtent įtempimas yra kritinis: per įtemptas diržas greitai dėvisi ir gali nutrūkti, per atlaidus – šokinės ant dantračių ir taip pat greitai sugenda.

Įrankiai ir medžiagos, kuriuos verta turėti

Per metus sukaupiau nedidelį priežiūros rinkinį, kuris telpa į mažą krepšelį. Štai kas jame yra ir kodėl tai svarbu.

Grandinės valiklis – specializuotas produktas, kuris efektyviai ištirpina seną tepalą ir nešvarumus. Vieno butelio užtenka keliems mėnesiams. Kaina apie 8-12 eurų.

Grandinės tepalas – renkuosi vidutinio klampumo, kuris tinka įvairiomis sąlygomis. Labai svarbu, kad būtų skirtas būtent grandinėms, o ne universalus WD-40 tipo produktas. Kaina 5-10 eurų, užtenka labai ilgam.

Šepetėliai – turiu kelis: vieną kiečiabrūkštį grandinei valyti, kitą minkštesnį dantračiams. Galima naudoti ir senus dantų šepetėlius.

Grandinės išėmėjas – būtinas įrankis keičiant grandinę. Kainuoja 5-15 eurų priklausomai nuo kokybės. Pirkau vidutinės klasės ir visiškai pakanka.

Įtempimo matuoklis – nors galima tikrinti ir rankomis, turiu paprastą liniuotę su žymomis, kuri padeda tiksliau nustatyti teisingą įtempimą.

Skudurėliai – visada turiu keletą švarių skudurėlių. Vienas tepalo pertekliui nuvalyti, kitas rankoms.

Apsauginės pirštinės – tepalas ir valiklis nėra draugiški odai, todėl vienkartinės pirštinės labai praverčia.

Visa ši įranga kainuoja apie 40-60 eurų, bet atsipirks per pirmuosius metus. Vienas vizitas į servisą dėl grandinės priežiūros gali kainuoti 20-30 eurų, o tai darydami patys sutaupysite ne tik pinigų, bet ir laiko.

Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti

Pradėdamas prižiūrėti paspirtuką padariau nemažai klaidų. Dabar galiu pasidalinti patirtimi, kad jūs jų išvengtumėte.

Per dažnas tepimas – maniau, kad kuo daugiau tepalo, tuo geriau. Klaida! Perteklinis tepalas pritraukia dulkes ir purvą, kuris veikia kaip šlifavimo pasta. Dabar tepu tik po valymo ir visada nuvalau perteklių.

Netinkamas tepalas – iš pradžių naudojau WD-40, nes turėjau po ranka. Bet WD-40 yra labiau valiklis nei tepalas, jis greitai išgaruoja. Reikia naudoti specialų grandinių tepalą, kuris yra lipnus ir ilgalaikis.

Grandinės plovimas vandeniu – kartą po lietaus nusprendžiau išplauti grandinę vandeniu su muilu. Po savaitės grandinė pradėjo rūdyti. Vanduo išplauna tepalą iš vidinių dalių, kur jo labiausiai reikia. Dabar naudoju tik specialius valiklus.

Ignoravimas pirminių susidėvėjimo požymių – kai pirmas kartas išgirdau keistą garsą, ignoravau jį kelias savaites. Rezultatas – sugadinta grandinė ir dalinai susidėvėję dantračiai. Dabar reaguoju iš karto.

Per stiprus įtempimas – maniau, kad įtempta grandinė yra gerai. Bet per stiprus įtempimas kelia papildomą apkrovą guoliams ir varikliui, o grandinė dėvisi greičiau. Teisingas įtempimas yra auksinis viduriukas.

Kada kreiptis į profesionalus ir ko tikėtis

Nors daugumą priežiūros darbų galima atlikti patiems, yra situacijų, kai geriau kreiptis į specialistus. Pavyzdžiui, jei reikia keisti guolius, reguliuoti variklio padėtį ar spręsti sudėtingesnes mechanines problemas.

Geras servisas turėtų ne tik atlikti remontą, bet ir paaiškinti, kas buvo ne taip, kaip to išvengti ateityje. Jei mechanikai tik keičia dalis ir nepaaiškina priežasčių – ieškokite kito serviso.

Vidutiniškai grandinės keitimas servise kainuoja 30-50 eurų su darbu. Dantračių keitimas – 50-80 eurų. Pilna perdavimo sistemos peržiūra su viso ko nuvalymu, pakeičimu ir suregulavimu – apie 80-120 eurų. Jei kainuoja žymiai daugiau – tikriausiai jums skaičiuoja per daug.

Kelionės pabaiga su gerai veikiančia mašina

Po metų reguliarios priežiūros galiu pasakyti, kad elektrinis paspirtukas su grandinės perdavimo sistema nėra sudėtingas prižiūrėti. Reikia tik šiek tiek laiko, kelių paprastų įrankių ir noro suprasti, kaip viskas veikia.

Mano paspirtukas dabar veikia tyliau ir sklandžiau nei naujas. Grandinė švari, gerai sutepta, teisingai įtempta. Dantračiai dar originalūs, nors jau nuvažiavau per 3000 km. Baterija tarnauja ilgiau, nes perdavimo sistema efektyvi ir negaišta energijos.

Svarbiausia pamoka, kurią išmokau – prevencija visada pigesnė ir paprastesnė nei remontas. Geriau skirti 15 minučių kas savaitę priežiūrai, nei po kelių mėnesių keisti visą perdavimo sistemą už šimtus eurų. Be to, pats priežiūros procesas tampa maloniu ritualu – galimybė geriau pažinti savo transporto priemonę ir pasirūpinti ja.

Taigi išsitraukite tuos šepetėlius, tepalus ir skudurėlius. Jūsų paspirtukas padėkos tyliu veikimu, sklandžiu važiavimu ir ilgu tarnavimo laiku. O jūs džiaugsitės žinodami, kad visa tai padarėte savo rankomis.

TOP